Vievio ir Žiežmarių parapijų bendruomenių susikaupimo savaitgalis. Dalyvių atsiliepimai
Rekolekcijose buvau antrus metus iš eilės. Viskas labai patiko, ypač, kad išpažintis buvo prieš adoraciją. Galima būtų dar šiek tiek daugiau laiko skirti išpažintims.
Puiki idėja - žiūrėti kino filmus. Širdingai dėkoju, tikiuosi grįžti dar ne kartą. Labai laukiu :)
Jolanta K., 2025
---
Didysis Šeštadienis - Daivos patirtis
…šiandien Dievas tyli, guli kape, ilsisi, laukia mūsų…
Bet Jėzus nepavaldus mirčiai, net kape Jis triumfuoja ir yra nepaprastai gražus. Mačiau. Du kartus. Romoj ir Neapoly. Sunkiai žodžiais apsakomo grožio mirtis, Jėzus, skulptūros.
Vatikane - Michelangelo "Pieta". Ant Marijos rankų, rodos, ramiausiai ilsisi pavargęs nuo mūsų nuodėmių Jėzus. Abu tokio ilgesingo ramumo, nuolankios kančios, be panikos, taikiais veidais.
Bendruomenės susikaupimo savaitgalis. Dalyvių atsiliepimai
Garbė Jėzui Kristui,
Rekolekcijose dalyvavau pirmą kartą. Esu dėkinga už šią nuostabią ir neišdildomą patirtį. Jaučiuosi dvasiškai sustiprėjusi, tvirčiau jaučianti savo misiją ir prasmę gyvenime.
Su šilčiausiais linkėjimais,
Vita B., 2024
- - -
Pirmą kartą dalyvavau rekolekcijose su Vievio parapijos bendruomene Trinapolio rekolekcijų namuose. Esu labai sužavėta, laiminga praleidusi dieną su nuoširdžiais žmonėmis.
Virginija G., 2024
Žolynai Kūdikėliui
Įspūdingai atrodo Kalėdų eglutės, papuoštos daugybe vienodų stiklo burbulų ar lašelių, sodriai lempelėmis žaižaruojančios. Tačiau kur kas mielesnės tos, kurios išdabintos “prisiminimais” - žaisliukais, metai po metų atsargiai suvyniojamais, dažnai pačių rankomis kurtais, primenančiais brangų žmogų ar sukaktį, džiaugsmingas ar liūdnas, vienišas ar draugų ir artimųjų šypsenų kupinas Kalėdas. Jau pats eglutės puošimas tokiais žaisliukais tampa švente.
Susikaupimo savaitgalis Trinapolyje: atgarsiai
Garbė Jėzui Kristui!
Trinapolio rekolekcijų namuose jaučiausi nuostabiai. Dėkoju Dievui, kad Jis mane vedė šiuo keliu. Visada žinojau, kad Dievas mane veda, tačiau rekolekcijose Dievą pažinau visai kitaip. Supratau, kaip stipriai Dievas mus myli, tiesia mums kiekvienam gyvenimo kelią, gyvenimo išbandymus, džiaugsmą, nerimą - viską kartu. Ir viskas iš meilės. Nuostabu, ką patyriau. Niekada to nepamiršiu, jau dabar laukiu su nekantrumu, kada galėsiu pakartoti tą kelionę. Aš tikiu: Dievas mane myli. Jis myli mus visus, kokie bebūtume. Meldžiausi ir prašiau, kad Dievas pasidalintų su manim ta meile, kad galėčiau tą meilę perduoti visiems, kuriuos sutiksiu šiame gyvenime.
Šlovė Viešpačiui!
Lijana B., 2023
Gyvenimas Jėzui
Išgirdau klausimą, ar galėčiau kažką keisti gyvenime dėl tikėjimo, dėl Jėzaus? Bandžiau, ir ta patirtis man labai brangi.
Nuveikti kažką labai reikšminga nepavyko, tad norėjau bent menką kokį talentą užsidirbti Viešpaties akyse. Nusprendžiau dirbti slaugos ligoninėje. Tą darbą atsiminsiu kaip sunkiausią, bet kartu ir nuostabiausią, nes jame sutikau kaip niekad daug puikių žmonių, patyriau begalę meilės ir liko daugybė džiugių atsiminimų. Manau, kad tik Dievas duoda stiprybės ir meilės ten dirbantiems žmonėms, nesvarbu, tikintys jie ar ne, nes, nepaisant didelio krūvio ten jautiesi labai gerai ir negali suprasti, kodėl. Tie žmonės tiesiog švyti ir myli.
Bendruomenės savaitgalis. Atgarsiai
Garbė Jėzui Kristui!
Po ilgo nebuvimo Bendruomenės renginiuose man buvo labai nedrąsu sugrįžti... Vaizduotė kūrė labai liūdnus vaizdus, kad gal nereikalinga, kad nepritapsiu prie jau gan stipraus branduoliuko. (Beje sekmadienį per Giedrės mokymą man buvo paaiškinta, kodėl taip vyksta ir kaip su tuo kovoti.) Bet jau parapijos namų kieme buvau sutikta šiltomis šypsenomis, ir visos baimės išgaravo.
Bendruomenės susikaupimo savaitgalis
Šiose rekolekcijose buvau apkabinta begaliniu Viešpaties gailestingumu. Jutau Jo gerumą, Jo palaikymą, Jo globą. Ypač įsiminė adoracija, šlovinimo giesmės. Nuostabios rekolekcijos su labai šaunia bendruomene.
Vaida S., 2022
Danutės liudijimas
Dukra pradėjo ruoštis Pirmajai Šventajai Komunijai, tad man reikėjo lankyti katechezes. Ten buvo viskas gerai ir įdomu: nors visada buvau tikinti, vis tiek atradau labai daug vertingų dalykų. Pavyzdžiui, vieno liudijimu metu išgirdau: "Man Jėzus pasakė..." Tada pagalvojau: "Reikia būti beveik šventam, kad Jėzus su tavimi kalbėtų".
Bendruomenės savaitgalio atgarsiai
Adoracijoje baigiantis Vievio parapijos bendruomenės savaitgaliui, atėjo įkvėpimas ir susidėliojo, kas man yra Vievio parapijos bendruomenė: tai Brigitos giedama giesmė "Tavyje, Tavyje, mano siela rami", Lauryno homilija, Giedrės mokymas, Neringos košė, Romo malda, vyrų juokas ir pokalbiai, moterų bendrystė ir šiluma, vaikų vandens mūšiai, bendras pietų stalas, kad galiu ramiai mokytis ir adoruoti, nes Izabelė saugiai ir smagiai leidžia laiką su kitais vaikais ir Guste, Kamile. Tai laikas kartu mokytis, prigulti ant pievelės pavargus, dalintis įkvėpimais, kūryba, tikėjimu, gyvenimu. Tai bendrystė, malda ratu sustojus, susikabinimas rankomis. Ir, svarbiausia, tai mūsų klebonas, kuriantis savo avelėms vietą ganytis, ir Povilas, vis besirūpinantis, kad ši kaimenė valgytų Gyvąją Duoną ir ja dalytųsi su kitais. Šlovė, gyrius, garbė ir padėka Viešpačiui!
Vaiva S., 2021
Astos piligrimystė
Niekada netikėjau savo galimybėmis keliauti - pėsčiomis. Viršsvoris, nežinojimas, ar sugebėsiu (kaip visada) ir pūslėtos kojos - vis atbaidydavo nuo "PABANDYK".
Pirmą kartą išdrįsau eiti Sekminių žygį norėdama padėkoti Dievui - tik dėl didelio poreikio padėkoti pasiryžau. Kiti kartai, einant su bendruomene, buvo su intencija - prašant sveikatos mano artimiesiems ir trokštant kitiems (kelionėje sutiktiems, mieste-kaime gyvenantiems) žmonėms parodyti, kaip nuostabu yra tikėti ir šlovinti Dievą. Šiemet mano širdyje labai išvešėjo poreikis DĖKOTI. Paskui, vieną vakarą po Mišių, diskusijoje apie piligriminę šių metų kelionę, išgirdau frazę: "Tikroji piligrimystė yra ėjimas dviese - tu ir Jėzus". Diskusija baigėsi, o žodžiai nukeliavo į širdį - apsisprendžiau :).