Prieiti arčiau

Pirmadienį tvarkydama velykinį bažnytėlės papuošimą nuėmiau želdinukus – linksmąją narcizų ir hiacintų pievelę, vaikiškąją mūsų Velykų patirtį. Ačiū Tau, Viešpatie, už žolės sodrumą, už tai, kad būta / būna daug žolės, kur visi galime džiugiai susėsti.

Kalbėdama apie slėpinius Pirmajai Komunijai besiruošiantiems vaikams kartais naudodavau organzos užuolaidas. Kai tekstą ar kokį daiktą uždengi daugybe sluoksnių, nieko nesimato, gali tik nuspėti, jog po užuolaidomis kažkas yra. Vieną po kito atidengiant audinio sluoksnius pamažu imdavo ryškėti, kas paslėpta. Taip ir šįkart: patraukus ryškų žaismingą džiaugsmo akcentą išryškėjo esmė.

Dekoro kalbėjimo neišgirsite iš toli. Reikia prieiti, reikia atsisėsti arčiau. Tik iš arti pasimato grubių, neobliuotų lentų, tikriau – lentų atplaišų karkasas (ačiū, Nerijau Ž., už „vyriškąją“ dalį:)). Lentelės – Dovilės Gr. idėja, kurią ji pernai vasarą visiems atskleidė  floristikos plenere, o paskui mielai leido man savaip interpretuoti puošiant altorių Velykų iškilmei.

Velykinis dekoras beveik neįsivaizduojamas be šakelių, pumpuruojančių arba jau žydinčių, nes koks gi sodas be pavasarį pradedančių žydėti medžių. O kas mes be sodo? Viskas prasidėjo rojaus sode. Kapas buvo sode. Paskui – tuščias kapas. Ir Brangųjį Sodininką Magdalietė susitiko sode. Kas mes be sodo?

Tačiau sodas žydi už lentų, lelijos skleidžiasi už medžio atplaišų. Tai, kas pažadėta, mums pasiekiama tik per Kristų, tik per Jo auką ant kryžiaus medžio.

Virš tabernakulio – Avinėlis, gulintis ant Knygos su septyniais antspaudais. Ten pažado sodas – šviesi viršutinė nata, kaip Velykų žvakės liepsnos pati viršūnėlė: virpinanti orą, tokia akinamai šviesi, kad net nematyti. Žemėliau liepsna ryškesnė, ir daug mažų liepsnelių mūsų rankose, Velyknakčio šventime. Todėl apačioje ir dekoras ryškesnis, ir narcizų ugnelės pabirusios... vaikiška? Ačiū Dievui! Nes, jei nepasidarysime kaip vaikai, liksime stovėti šiapus kryžiaus medžio, mes, kurie esame pakviesti susitikti Ypatingąjį Sodininką.

O pati jauniausioji puošėja, Adelė, kuri tik pernai pirmą kartą priėmė Kristų Šventojoje Komunijoje, kaip tikra bitelė suvėrė ilgiausią hiacintų žiedelių vėrinį žvakidei papuošti.

Jis tikrai prisikėlė! Aleliuja! Aleliuja!