Bažnyčios puošimas

“Pažvelk verčiau į Kristaus vešlų sodą, kuriam palaimos šviečia švyturys!
(…) tenai kvapai lelijų, kurios gėrin kelią rodo” (Dantė, “Rojus”).

Garbiname Dievą Jo sukurtų gėlių ir augalų grožiu, dėkodami Kūrėjui už dovaną pastebėti ir komponuoti.

Nuo pirmųjų pavasarinių žiedų iki rudens šalnų stengiamės puošti altorių parapijiečių užaugintais arba pievų augalais, tuo, kas auga čia pat, šalia: kartu tai būdas parodyti / atskleisti kūrinijos grožį, kurio skubėdami kartais nepastebime.

Šioje tarnystėje augame kaip bendruomenė – dalijamės savo gebėjimais, juoku, užtarimu, mokomės girdėti vieni kitus ir įsiklausyti. Tai puiki vieta atsiskleisti, pasidalinti Dievo duotu talentu su kitais.

Mūsų būrys kaskart keičiasi: galima įsipareigoti vienam vakarui, o yra puošėjų, besidarbuojančių bažnytėlėje jau aštuntus metus. Kviečiami visi: atsiranda darbo net patiems mažiausiems. Jei pirmą kartą nesiryšite komponuoti, reikia pagalbos skinant ar merkiant gėles, ruošiant indus, taip pat prieš šventę tiesiog sutvarkant bažnytėlę.

Įsimintiniausia būna, kai baigę darbą nuščiūvame priešais altorių. Tuomet būna likusios kelios valandos arba visa naktis, kol įsižiebs sietynai ir suskambės Mišių pradžią skelbiantis varpelis. Kelios valandos, kai gėlėmis gėrisi angelai ir mūsų širdys.