Advento kelias. Ketvirta savaitė
Ketvirta advento savaitė. Sekmadienis
Jonas Krikštytojas
Jėzus labai gerbia Joną Krikštytoją. Jis sako: “Tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją” (Mt 11-11). Dievo pašauktas būti pranašu, Jonas pasiruošė atsiliepti į kvietimą. Atsidavimas tikslui reikalauja peržiūrėti prioritetus. Jonas tikriausiai norėjo būti laisvas nuo bet kokių įsipareigojimų, tik pasiruošti sklebti ateisiantį Mesiją. Jis norėjo, kad žmonės žinotų, jog prisiartino metas Mesijui pasirodyti.
Advento kelias. Trečia savaitė
Trečia advento savaitė. Sekmadienis
Dovydas, tautos piemuo
Dovydas buvo didis poetas, giliai dvasingas, nors ydų nestokojo. Tai jam priskiriama nuoširdi dėkojimo už nuolatinę Dievo globą giesmė (2 Sam 22). Šioje giesmėje Dovydas šlovina Dievą kaip uolą, tvirtovę, gelbėtoją, pastogę, skydą, pilį ir priebėgą. Dievas veikia Dovydo gyvenime, jam padeda kaip galingos gamtos jėgos: kaip jūros šaltiniai ir viesulai, kaip judanti, drebanti ir svirduliuojanti žemė. Dovydo priešai sprunka ir yra sunaikinami, sutrinami kaip žemės dulkės, parbloškiami ir sutrypiami. Dievo atsidavimas neišseks, nors Dovydas neištikimas daugeliu būdų. Nes pažadėtoji Dievo meilė amžina.
Advento kelias. Antra savaitė
Antra advento savaitė. Sekmadienis
Dievas pašaukia Mozę
Dievas tarė Mozei: "Aš esu, kuris esu" (Jahvė). Vardas Jahvė nepabrėžia amžinosios Dievo būties, bet rodo į Dievo įėjimą ir Artumą istorijos įvykiuose. Taigi galėtume sakyti, kad vardas Jahvė apreiškia Dievą, kurio vardas yra: Aš Esu {įvykiuose dėl jūsų}. Dievas tarsi sako Mozei, kad Jis ateis savo laiku ir nebus Mozės kontroliuojamas. Dievas bus tas, kuris bus. Jis atėjo išgelbėti žmonių, nes pats taip panorėjo. Jis sako: "Aš padarysiu, kad praeis prieš tave visas mano gerumas ir ištarsiu prieš tave vardą 'Viešpats'; aš esu maloningas tiems, kuriems esu maloningas, ir pasigailiu tų, kurių pasigailiu" (Iš 33, 19).
Advento kelias. Pirma savaitė
Pirma advento savaitė. Sekmadienis
Jesės medis
"Jesės medis" buvo sukurtas padėti žmonėms susieti Kalėdų eglutės puošimo paprotį su įvykiais, vedančiais prie Kristaus gimimo. Eglutės buvo puošiamos anksčiau nei Europoje paplito krikščionybė. Kad ankstyvosios Bažnyčios perimtas paprotys dar aiškiau sietųsi su krikščionybe, žmonės sugalvojo Jesės medį - Kalėdų eglutę, kurios papuošalai (žaisliukai) susiję / simbolizuoja Jėzaus gimimo įvykius ir Senojo Testamento pranašystes apie Jį. Parapijos ir šeimos advento metu puošia Jesės medelius pačių pasigamintais papuošalais, kurių ornamentai tuos įvykius primena. "Šakelė" yra biblinis naujumo simbolis, kuris tampa būdu kalbėti apie laukiamą Mesiją (Jer 23, 5).
Advento kelias. Pradžia
Advento kelionė - tai pasakojimas apie Dievą ir Jo ištikimybę per 4000 metų.
Izraelitai per Abraomo pašaukimą buvo Dievo pasirinkti, kad būtų šviesa tautoms. Patekę į Egipto vergiją, jie šaukėsi Dievo, ir Dievas jiems tarė: "Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo šauksmus prieš savo skriaudėjus. Iš tikrųjų aš gerai žinau ką jie kenčia, nužengiau išgelbėti iš egiptiečiu rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, kraštą, tekantį pienu ir medumi" (Iš 3, 7-8). Tokiu būdu Jis įžengė į istoriją, kad juos išgelbėtų ir nuvestų juos į vietą, kur jie galėtų garbinti Dievą ir tarnautų Jam taikoje ir džiaugsme. Dievas pažadėjo būti su jais ir būti jų Dievu, o jie bus Jo žmonės.