Didysis Penktadienis, B metai

Meistro iš Karlsrūjės paveiksle "Kristaus suėmimas" (apie 1450 m.) susitelkiama į pirmąsias Kančios akimirkas. Jei Nukryžiavimo momentui būdinga siaubą kelianti ramybė, tai šiame suėmimo epizode atsispindi chaosas ir nevaldomos minios, kuri sukėlė Didžiojo Penktadienio įvykius, mentalitetas. Nors paveikslas iki kraštų sklidinas figūrų, "Kristaus suėmime" galime įžiūrėti tik keletą pagrindinių veikėjų: Kristų, Petrą viršuje dešinėje ir Judą viršuje kairėje. Ketvirtu pagrindiniu veikėju tampa pati minia.

Sumuštas ir prislėgtas Kristus - paveikslo apačioje. Veidas, rankos ir kojos jau žaizdotos, nors plakimas dar tik laukia. Jėzus sulinkęs, tarsi jau neštų kryžių. Dingojasi, kad net čia, suėmimo akimirką, Jis jau eina Kryžiaus kelią, tik neša ne iš medžio padirbintą kryžių, bet visą žmonių daugybę, visą netvarką, kurią simbolizuoja aukščiau nupieštos figūros. Kančios kelyje Jėzus neša visą tą naštą - Jo veide matyti sielvartas ir atkaklumas.

Minia yra margaspalvė. Matome groteskinius kareivių, deglų nešėjų, trimitininkų veidus: jie visu pajėgumu stoja prieš šį vieną žmogų. Atskiri asmenys tampa vienu organizmu, užpildančiu didžiąją paveikslo dalį. Viena vertus, tai atstumia žiūrovą, bet, kita vertus, esame kviečiami pastebėti, įsižiūrėti į tuos išraiškingus veidus, kurie skirtingi ir ypatingi. Yra piktų ir bjaurių veidų, yra smalsaujančių ir netgi kenčiančių. Įsižiūrėti į veidus - tai susidurti su netobula žmonija ir galbūt kažkur netvarkingoje minioje pastebėti save.

Paveikslo viršuje kaip priešybių pora pavaizduoti Petras ir Judas. Petras bando apginti Viešpatį ir kerta Malkaus ausį, todėl jis visiškai atsisukęs į sceną ir įžengia į jos tikrovę, tegu ir smurto veiksmu dėl impulsyvios nevilties. Judas, kita vertus, traukiasi. Matome jį iš nugaros. Judas susiruošęs išeiti nešinas pinigais, kuriuos gavo kaip atlygį už išdavystę, tik abejodamas dar kartą atsargiai atsigręžia norėdamas įsitikinti, kad pasišalindamas išsilaisvins nuo matomos tikrovės, nors į šią tikrovę atvedė jo veiksmai.

Paveikslo viršus žaižaruoja spalvomis. Tamsiai mėlynas nakties dangus nusagstytas žvaigždėmis. Plati, ryški mėnesiena kontrastuoja su tamsiu belapiu medžiu, kuris dunkso virš besigrumiančių Petro ir Malkaus. Tiesa, ant medžio matyti keletas likusių lapelių, bet vargu ar juos galima vertinti kaip gyvybės užuominą. Matant grumtynes ir chaosą apačioje dingojasi, kad jie vis tiek nukris. Bet Jėzus atkaklus. Tikėjimas mus kviečia likti su Juo.

Parengta pagal Loyola Press