Verbų sekmadienis, A metai

Verbų sekmadienis kupinas stiprių išgyvenimų: emocijos svyruoja nuo džiaugsmo iki sielvarto. Džoto "Žengimas į Jeruzalę" - viena Arenos arba Skrovenji koplyčios (it. Cappella degli Scrovegni) Padujoje freskų (apie 1303-1305). Joje vaizduojama garbinimo scena. Vis dėlto, kaip dailininkui būdinga, Džotas, peržengdamas bizantiškojo stiliaus ribas, piešia tikrą ir gyvą vaizdą. Matome šlovinimą, tačiau tokį, kuriam negalime atsiduoti visiškai; šioje scenoje apstu prieštaravimų.

Garbinimą galime įžvelgti ryškiai mėlyname danguje, sidabriškai žaliuose alyvmedžiuose ir švytinčiai baltose miesto sienose - visa tai tampa fonu ryškiai apsitaisiusioms virtinėms žmonių, kurie susitinka paveikslo viduryje. Minia ateina iš Jeruzalės pasitikti Kristaus ir Jo mokinių. Kažkas mojuoja palmių šakomis, kiti ropščiasi į medžius, gal kad geriau matytų, kiti traukia nuo savęs drabužius ir kloja po Kristų nešančio asilo kanopomis. Vis dėlto žmonių veiduose tvyro kažkokios nelaimės nuojauta: įdėmūs, trokštantys žvilgsniai sutelkti į Kristų. Iš atminties gelmių ataidi Psalmės eilutė: "Juk mane šunys apgula iš visų pusių, nedorėlių gauja mane apspinta". (Ps 22, 17)

Kristus ir Jo mokiniai susitinka su pasitinkančiaisiais. Didelis romus asilas kaip pleištas stumiasi į minią; spūdina pirmyn nuolankiai ir geranoriškai, kas bebūtų. Kristus ant asilo ryžtingas, artėdamas laimina minią, Jo žvilgsnis sutelktas į palmės šakele mojuojantį vaiką. Jo veidas atvaizduoja eilutę iš pranašo Izaijo: "Nutaisiau savo veidą kietą kaip titnagas, žinau, kad nebūsiu sugėdintas". (Iz 50, 7b) Jo veidas ryžtingas, bet ramus, jame matyti santūrus dėkingumas "Osana!" šaukiančiai, sveikinančiai miniai ir gilus pasitikėjimas Tėvo meile, kuris lydės per visa, kas laukia.

Šūksnis "Osana!" yra būdas šlovinti Dievą, tačiau pažodinė jo reikšmė: "Dieve, gelbėk!". Besiropščiantys ir tarsi stringantys medžiuose vaikai, palmės šakelė, kylanti virš asilo tarsi bizūnas, asilas kaip romus darbinis gyvulys, drabužius nuo savęs traukiantys žmonės primena kančios akimirkas - tai savotiška užuomina to, kas nutiks po Verbų sekmadienio. Ši diena, svyruojanti tarp laimės ir sielvarto, kviečia mus paleisti ir atiduoti savo baimes, širdgėlą bei naštas Kristui, kuris artėja prie Kalvarijos.