Penktas gavėnios sekmadienis, A metai

Vengrų dailininko Janoso  Vaszary‘io paveiksle "Lozoriaus prikėlimas" esame kviečiami į sceną, kurioje gyvybei grasina mirtis. Sukrečiamai šiame 1912 metais sukurtame paveiksle kertasi stiliai: žmonių figūros tapytos laikantis bizantiškųjų ikonų tradicijos, o fonas, spalva ir išraiška - labiau šiuolaikiški. Atrodytų, dabar, prieš mūsų akis, atskleidžiama ir gerbiama tradicija, panašiai kaip Evangelijos žinia prisotina, pripildo šią, dabar išgyvenamą dieną.

Vaszary‘is  ne tiek pasakoja, kiek kviečia mus į pačią istorijos esmę, jos šerdį. Užuot dėstęs aplinkybes, dailininkas siūlo tris esmines tikroves, kurias simbolizuoja figūros. Kairėje - verkiančios ir besimeldžiančios moterys - Morta ir Marija; jos dalijasi su mumis sielvartu dėl sergančio brolio, baiminantis jį prarasti. Viduryje - nuogą suglebusį Lozorių prilaiko įspūdinga raudonai vilkinti figūra - mirtis. Lozoriaus kūnas primena nuo kryžiaus nuimto Kristaus kūną. Tai savotiška anti-Pieta, nes kūną laiko ne sielvartaujanti motina, bet triumfuojanti ir įžūli mirtis. Dešinėje įžengia Jėzus su mokiniais, kad ją sustabdytų.

Jėzus, pakėlęs laiminančią ranką, čia pat sustabdo mirtį. Mokiniai žvelgia į Jį nuostabos kupini, o Jėzus žvelgia į mus, ramus ir pasitikintis, pamynęs tariamą mirties triumfą. Kristus kreipiasi į mus, žiūrovus, su amžinąja tiesa: "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, - nors ir numirtų, bus gyvas".

Įsidėmėtinas šiuolaikiškumo akcentas šiame paveiksle yra fonas. Jis nėra vientisas auksinis, kaip būtų ikonose: čia matome auštantį dangų - dar vieną vykstančio prabudimo ženklą. Evangelijos ištraukoje Jėzus moko vaikščioti dieną, kad nereiktų klupinėti naktį. Auštant dangui, galime tikėtis aiškaus kelio priekyje, tikro kelio, kuris veda į išgelbėjimą ir gyvenimo pilnatvę. Simbolika stipri, nes paties Kristaus kelias netrukus nuves Jį į Jeruzalę, į Golgotą, ant Kryžiaus. Žinant, koks kelias laukia, Jėzaus tikėjimo veiksmas yra didelis padrąsinimas mums drįsti žvelgti į priekį ir pasitikėti Dievu kaip gyvenimo Kūrėju.

Šį, penktąjį gavėnios sekmadienį, galime būti skirtinguose kelio etapuose: raudoti su moterimis savame sielvarte, būti mirties naguose kaip Lozorius, svarstyti apie tikėjimo galią kaip mokiniai arba matyti priekyje laukiantį sunkų kelią. Kristus iš paveikslo atvirai kviečia: "Aš esu Kelias; sekite manimi į gyvenimo pilnatvę".