Ketvirtas gavėnios sekmadienis, A metai

Ketvirto gavėnios sekmadienio pirmajame skaitinyje girdime: "Juk Dievas ne taip mato, kaip žmogus." (1 Sam 16, 7b) Evangelija pasakoja apie tai, kaip Kristus išgydo nuo gimimo aklą žmogų. El Grekas du kartus tapė šią istoriją. Čia matome pirmąją versiją. Paveiksle "Kristus išgydo neregį" (apie 1567) ne vien pasakojama istorija: kartu ryškėja besiskleidžianti menininko vaizduotė. Žvelgdami į šį ankstyvąjį tapybos darbą galime pastebėti, kaip El Grekas mokosi regėti dailininko akimis: vaizduoja perspektyvą, judančius kūnus įvairiausiais kampais. Kaip aklasis mokosi regėti, taip El Grekas pamažu įgyja unikalų braižą.

Paveiksle "Kristus išgydo neregį" matome dvi pagrindines žmonių grupes: kairėje - Kristus gydo neregį, o dešinėje susibūrę įtarūs, nepatenkinti fariziejai. Priekyje, pačiame viduryje - menka aklo elgetos manta ir uodegą pabrukęs šuva - tikriausiai vienintelis ištikimas jo bičiulis. Truputį tolėliau ratą užbaigia dvi figūros; jų pozos liudija užuojautą ir gydymą - Dievo gailestingumas gretinamas su pasipriešinimu. Nutapydamas Kristų kairėje, o fariziejus - dešinėje (dešinė - įprasta teisiųjų pusė), El Grekas griebiasi ironijos: fariziejai, kurie neabejoja savo sveiku, teisingu regėjimu, iš tiesų yra akli prieš juos besiskleidžiančiai tiesai - kairėje pavaizduotam Kristui. Fariziejų nesutarimus tarsi dar labiau pabrėžia dangus su sūkuriuojančiais debesimis, o Kristaus gydantis veiksmas įvykdomas vizualiai tvirtų architektūrinių elementų fone. Už Kristaus, dailininkui padedant, mūsų akys ilga arkų eile gali bėgti iki tolumoje pradingstančio taško; tai simbolizuoja, kad regėjimas, kurį Kristus dovanoja aklam elgetai, yra ilgalaikis, skrodžia toli. Priešingai, susispietę fariziejai patys sau užtemdo horizontą, jie trumparegiškai mato tik vienas kitą.

Galiausiai, ketvertas kairėje susibūrusių vyrų, regis, nenutuokia, kas vyksta. Čia dailininkas įterpia kitokio pobūdžio aklumą: abejingumą malonei, besiliejančiai tiesiai prieš akis. Šių žmonių abejingas buvimas, ko gero, dar slogesnis nei fariziejų, kuriems stinga regėjimo, bet ne budrumo.

Pasakojimas kviečia mus plačiai atmerkti tikėjimo akis ir priimti gailestingą, gydančią, mums išlietą malonę.

Parengta pagal Loyola Press