• Naujienos
  • Bendruomenė
    • Maldos grupės
      • Dievo Motinos komandos
      • Gyvasis Rožinis
      • Jaunimo maldos grupė
      • Motinos maldoje
      • Užtarimo malda
      • Vyrų maldos grupė
    • Tarnystės
      • Caritas
      • Lektoriai
      • Choras
      • Šlovinimas giesme
      • Mišių patarnautojai
      • Bažnyčios puošimas
      • Procesija
    • Augimas
      • ALFA kursas
      • Malonė ir Gyvenimas
      • Dvasinės pratybos
      • Išvykos ir renginiai
  • Bažnyčia
    • Mišios ir pamaldos
    • Liturgija
      • Krikštas
      • Išpažintis
      • Mišios
      • Laidotuvės
    • Bažnyčios istorija
    • Architektūra
    • Dailė
    • Teofilius Matulionis
    • Parama Bažnyčiai
  • Dvasiniai skaitymai
    • Adventas
    • Advento kelias
    • Kalėdų laikas
    • Eilinis laikas
    • Gavėnia
    • Velykos
    • Ignaciškasis dvasingumas
    • Knygos
    • Bendruomenės liudijimai
  • Galerijos
    • Galerijos 2013-2022 m.
    • Galerijos nuo 2023 m.
  • Kontaktai

Trečias gavėnios sekmadienis, A metai

2023 m. kovo 1 d. 10:42

Bizantiškosios ikonos yra regimi nematomo simboliai - jos atvaizdais išreiškia dvasinę realybę, kuri yra neišsakoma žodžiais ir nepasiekiama mūsų racionaliam protui. Auksinis fonas kalba apie dievišką tiesą. Ramūs, simetriški veidai kviečia į dangišką tvarką. Tvyranti ramybė pranoksta bet kokį supratimą. Prie ikonos sulėtiname, netikėtai susidūrę su Dievo buvimu.


Šioje ikonoje regime Kristaus ir samarietės susitikimą. Ortodoksų tradicijoje toji moteris turi vardą - šventoji Fotina, arba Svetlana, apšviestoji. Ąsočiu nešina, atėjusi pasisemti vandens, ji sutinka prie šulinio sėdintį Jėzų. Jėzaus ir moters rankos rodo, kad jiedu įsitraukę į pokalbį. Dešinės Kristaus plaštakos užlenktas trečiasis pirštas subtiliai simbolizuoja Jo dieviškąją prigimtį. Už nugarų stūksantys kalnai, vaizduojantys Jėzaus ir samarietės skirtingą kilmę, tarsi ataidi jų žodžius.

Ikonos centre - du architektūriniai elementai - šulinys ir sienos juosiamas miestas tolumoje.

Itin savitas: žemas, kryžiaus formos šulinys - akivaizdi užuomina į krikštyklą. Jis kviečia mus įžengti į Kristaus mirtį, kad galėtume kartu su Juo pakilti Prisikėlime - tai pati Velykų slėpinio esmė. Esame kviečiami į versmę ieškoti Gyvojo Vandens, kuris išgelbsti nuo mirties, kad amžinai gyventume Jame.

Už šulinio dunkso miesto sienos. Tai Jeruzalė, Velykų slėpinio scena. Tamsūs jos vartai žioji tarsi kapas. Raudona užuolaida simbolizuoja kančią ir kraują, kuris netrukus čia bus pralietas. Vis dėlto užuolaida atitraukta. Kaip ir šulinys, užuolaida kviečia mus žengti į kapą, tačiau taip pat rodo ir išėjimą.

Moteris prie šulinio žengia į kapą pripažinusi skausmingą savo gyvenimo kelio tiesą. Kristus apšviečia jos širdį. Jis kviečia ją žengti giliau dabartinio gyvenimo. Ji tiesoje žengia į kapą ir priima Gyvąjį Vandenį. Iš pašalietės, atstumtosios ji perkeičiama į apaštalę. Savo džiaugsmą ji parneš bendruomenei ir kvies visus sekti Kristumi. Susitikdama Kristų, šv. Fotina randa šviesą savo tamsybėse, šviesą, kurią ji skleis kitiems.

Parengta pagal Loyola Press


Gavėnia

Dvasiniai skaitymai

  • Adventas
  • Advento kelias
  • Kalėdų laikas
  • Eilinis laikas
  • Gavėnia
  • Velykos
  • Ignaciškasis dvasingumas
  • Knygos
  • Bendruomenės liudijimai
Vievio šv. Onos parapija | 2023