Penktas gavėnios sekmadienis, C metai

Palmos Vyresniojo "Kristus ir svetimautoja" kviečia mus kartu su fariziejais paklausyti, kaip Jėzus teis svetimaujant užkluptą moterį. Dailininkas ragina mus prieiti labai arti Kristaus, moters ir trijų fariziejų - toks artumas neišvengiamai kviečia tirti sąžinę. Tiesus Kristaus žvilgsnis į mus, žiūrovus, sustiprina šį artumo jausmą ir reikalauja pažvelgti į save.

Modelis Violina - nevienareikšmė figūra Palmos Vyresniojo gyvenime: dailininkas ją laikė savo dukra. Šios moters veidas dažnai matomas Palmos Vyresniojo darbuose. Užuot susigėdusi, išsigandusi ar atgailaujanti, šiame paveiksle moteris netgi įžūloka, tarsi nemanytų, jog kaltintojai turi teisę ją smerkti. Antakis išraiškingai pakeltas: moteris tarsi pripažįsta svetimavusi, vis dėlto lieka skeptiška, manydama, kad jos kaltintojai nė kiek ne geresni. Vieninteliu pakeltu antakiu Palma Vyresnysis ištaria mums: "Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas meta akmenį". Nors Evangelijoje pagal Joną šie žodžiai - Kristaus, čia jie ataidi iš moters išraiškos. Paskelbtas Dievo Žodis dovanoja jai pašaukimą ir gražina orumą, kuris buvo nuplėštas apšaukus svetimautoja ir pasmerkus mirčiai.

Jei pakeltas moters antakis rodo nuodėmės ir veidmainystės buvimą šiame pasakojime, tai tiesus Kristaus žvilgsnis vaizdžiai perduoda žodžius: "Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk". Jo žvilgsnis švelnus ir atviras, tvirtas, bet drąsinantis. Tai tiesos ir gyvenimo žvilgsnis. Tikriausiai šitaip Jėzus žiūrėjo į samarietę prie šulinio ar atgailautoją, kuri plovė ašaromis Jo kojas. Šiame paveiksle Jo žvilgsnis nukreiptas ne į moterį, užkluptą svetimaujant, bet labiau į mus.

Kristaus žvilgsnis visada yra kvietimas, proga pokalbiui. Tai galimybė įžengti į Kristaus tiesą ir gyvenimą ir dar kartą atrasti savo kaip Dievo mylimojo orumą ir pašaukimą.

Parengta pagal Loyola Press