Trečias gavėnios sekmadienis, C metai

Dailininkas Aleksejus Pismenyj "Palyginimą apie nevaisingą figmedį" piešia šiuolaikiniu stiliumi, sekdamas ortodoksų ikonografija. Paveiksle vaizduojamos trys susijusios scenos, aprašytos Evangelijos pagal Luką 13 skyriuje. Pasakojimas prasideda viršutiniame kairiajame kampe, kur Pilotas stebi egzekuciją. Keliaudami dešinėn regime prie Siloamo tvenkinio griūvančio bokšto aukas. Kaip tradicinėse ikonose, abi fono scenos yra simbolinės - jos tik pateikia pakankamai detalių, kad prisimintume Luko papasakotą istoriją.

Pirmame paveikslo plane matome Mokytoją Kristų. Vienoje pusėje auga figmedis, kitapus stovi žmogus, grasinantis jį nukirsti. Kristus įsiterpia, kad pamokytų: tokia tradicinė mokytojo poza - Jėzus stovi mokomai pakėlęs vieną ranką. Didi pamoka yra šitas mokymo ir smurto sugretinimas, kurį taip nuostabiai sustiprina vienoje linijoje išdėstytos mokymui pakelta Kristaus ranka ir nuleista kirvio galva. Priešingai nei kirviu apsiginklavusi figūra, Kristus leidžiasi pamatomas kitaip - per Jo žodžio išmintį.

Figmedis šiame paveiksle - vilties atvaizdas. Tai jau nebe bergždumu apkaltintas medis. Atrodo, Kristus juo pasirūpino - į kamieną atremtas kastuvas, greta pastatytas kibiras. Įnagiai jau panaudoti, kad gražintų medelį į gyvenimą. Ant gumbuotų šakelių kaip gyvybės ženklai sprogsta pumpurai. Figmedis gyvens ir megs vaisius, nes Kristus suteikė jam gyvenimą.

Žvelgdami į šias tris scenas mes kviečiami atsiversti, taip kaip tie, kurie klausėsi Jėzaus žodžių. Dvi fono scenos primena apie gyvenimo baigtinumą, nuodėmę ir kentėjimą, kurį patiriame, kai susvetimėjame, atsitoliname nuo Dievo. Nuo Viešpaties atsiskyrę mes vystame bevaisėje egzistencijoje, kuri veda į vidinę atskirtį. Jėzus pats pasisiūlo apsaugoti mus nuo tokio likimo ir kviečia į gyvenimą ir bendrystę viltyje.

Parengta pagal Loyola Press