Pirmas gavėnios sekmadienis, C metai

Ši Kristaus gundymo scena - iš "Puikiosios Berio hercogo valandų knygos". Tai XV a. asmeninė, brolių Limburgų iliustruota, biblinių skaitinių knyga, kurioje pateikiami apmąstymai pagal paros metą, taip pat skirti liturginio kalendoriaus šventėms ir laikams. Kaip matyti iš lotyniško teksto apačioje, šis piešinys iliustruoja Pirmojo gavėnios sekmadienio Evangeliją.

Iliustracijoje vaizduojama, kaip Kristus, stovėdamas ant uolos virš puošnios gotikinės pilies, priešinasi velnio gundymams. Pilis neišgalvota, ji piešta pagal tikrą, paties hercogo pilį (Mehun-sur-Yevre). Kristaus, gundomo virš jo pilies bokšto, atvaizdas turėjo giliai paliesti hercogą, priminti jam, kaip svarbu būti nuolankiam ir atsiversti.

Viename piešinyje yra sujungti visi trys gundymai, kuriuos Jėzus patiria dykumoje. Uola virš pilies - tarsi šventyklos šelmuo, nuo kurio velnias ragino Jį šokti, be to, iš aukštai matyti visi pasaulio turtai, kuriuos piktasis žadėjo Jam dovanoti. Velnias kalbėdamas tiesia akmenį, kurį panorėjęs Jėzus galėtų paversti duona. Užuomina apie visus tris gundymus, patiriamus virš pilies bokšto, norima parodyti, kad hercogui gresia pavojus pasiduoti visiems trims. Vis dėlto, užuot nardinusi didiką į neviltį ir gėdą, iliustracija teikia viltį, drąsina: apačioje dešinėje matome galingą liūtą, įvijusį medin į beždžionę panašų priešininką - gali būti, jog tai metafora hercogo, įveikiančio asmenines pagundas.

Trys gulbės, plaukiojančios gynybiniame griovyje, dar labiau susieja šią sceną su hercogu. Gulbė, dažnai naudojama kaip Berių simbolis, deramai vaizduoja moterį, kurią hercogas mylėjo be atsako. Piešinyje matomos gulbės susieja nuodėmę ir pagundą su patiriamu skausmu ir žaizdomis. Mūsų kentėjimai ir skausmas neretai skatina dar tvirčiau įsikibti į tikrovę: kartais tokiu būdu tik giliname, tik išdraskome žaizdas. Širdies atsivertimas - tai paleisti situaciją pasitikint, kad gydanti Dievo Meilė pataisys sudaužytus mūsų gyvenimus.

Parengta pagal Loyola Press