Pelenų diena, C metai

Džono Kromo paveiksle "Galinga audra Jarmute Pelenų dieną" pasakojama istorija kviečia mus į gavėnios laiką vaizdinga romantizmo kalba. Šiame tapybos stiliuje stiprios emocijos dažnai perteikiamos per gamtos galią ir didingumą. Dailininkas Kromas dažniausiai tapė jūrines ir pakrantės scenas, tad ir čia vaizduojami sūkuringi debesys ir bangos, užgriuvusios Jarmuto krantą.

Pagrindinės šio paveikslo jėgos yra bangos ir debesys. Dinamiški, judrūs debesys perduoda neregimo vėjo galią. Šis vėjas kelia bangas, kurios svaido laivelį kairėje ir galingais purslais taško eilę pakrantės namų dešinėje. Mintyse iškyla mūšis tarp gamtos ir žmogaus sukurtų elementų.

Debesys visokiausi: didžiulius baltus žydrame danguje užgožia tamsūs audros debesys priešakyje, įžambiais šuorais vėjyje pilantys lietaus lašus. Ypač įspūdingas centrinis audros debesis: nelygių potėpių, kryžiaus formos - labai primena ženklą, brėžiamą ant kaktos Pelenų dieną.

Pelenų dieną antrajame skaitinyje esame primygtinai raginami: "Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!" (2 Kor 6, 2). Gavėnia kviečia mus atsiversti, atsiversti neatidėliojant. Vis dėlto kelias prie Velykų krikštyklos dažnai eina per neramius, sūkuringus vandenis. Kaip laivelis Kromo piešinyje, mes esame svaidomi savo geismų ir kaprizų. Arba, kaip pakrantės namai dešinėje, esame puolami pagundų ir savanaudiškumo. Tačiau Pelenų dieną mes kviečiami naujai patikėti, kad vėjas nebūtinai yra grėsmė. Galbūt tai Dvasios dvelksmas, siekiantis nuginti viską, kas neleidžia mums patirti gyvenimo pilnatvės.

Parengta pagal Loyola Press