Ketvirtas advento sekmadienis, B metai

Džonas Koljeris (John Collier) Apreiškimą vaizduoja šiuolaikiškai: perkelia Marijos susitikimo su angelu Gabrieliumi istoriją į mūsų, dabartinę tikrovę. Vis dėlto Koljerio "Apreiškimas" paremtas tradicija. Susitikimas vaizduojamas įtraukiant įprastus simbolius. Matome, jog angelas ir Marija susitinka akis į akį; Marija laiko knygą - jos religingumo simbolį. Matome lelijas - jos tyrumo simbolį, uždažytas langas - Marijos skaistumo simbolis, o tolumoje tupintis balandis vaizduoja Šventąją Dvasią. Šie simboliai, matomi daugybėje kitų Apreiškimą vaizduojančių paveikslų, sieja Koljerio kūrinį su didžiųjų praeities meistrų darbais.

Vis dėlto pasitelkdamas klasikinius elementus dailininkas perpasakoja istoriją dabarčiai: Koljerio Marija - moksleivė, gyvenanti priemiestyje. Plaukus ji susirišusi į uodegėlę, jos bateliai žaismingai nesurišti - tikriausiai ką tik įsispyrė eidama prie durų. Susiedamas praeitį ir dabartį, Koljeris kviečia mus žvelgti į Evangelijos sceną ne kaip į tolimą istoriją, bet kaip į besirutuliojančią mūsų gyvenimuose čia ir dabar.

Žvelgiant įdėmiau, atsiskleidžia dar gilesnės Marijos ir angelo susitikimo prasmės. Įsispyrusi į batelius mokinukė Marija vis dėlto vaizduoja jėgą, tvirtumą ir tikėjimą. Ji atvirai žvelgia į angelą, kuris, priešingai, pagarbiai nulenkęs galvą. Angelas lenkiasi Dievo malonei, besireiškiančiai per Jo nuolankią tarnaitę. Angelo buvimas subtiliai liturginis - apranga ir poza jis primena altoriaus patarnautoją, pasiruošusį adoruoti Viešpatį, kuris po akimirkos taps kūnu šioje jaunoje mergaitėje. Angelas kaip tarnas - gražus Kristaus kūniško buvimo tarp mūsų vaizdinys. Kristaus, kurį pirmiausia pasveikino ištikimas Marijos "taip". Stovėdami prie durų su Marija ir Gabrieliumi, mes dalyvaujame liturgijoje: esame surinkti viename kūne, kad susitiktume su realiai tarp mūsų esančiu Kristumi. Kaip ir Marija, esame pašaukti ištarti "taip" šiai akimirkai ir pasiaukojamai Jo laukti.

Parengta pagal Loyola Press