VPB - Advento kelias

Advento kelias. Ketvirta savaitė

Sat, 18 Dec 2021 23:18:00 +0000

Ketvirta advento savaitė. Sekmadienis

Jonas Krikštytojas

Jėzus labai gerbia Joną Krikštytoją. Jis sako: “Tarp gimusių iš moterų nėra didesnio už Joną Krikštytoją” (Mt 11-11). Dievo pašauktas būti pranašu, Jonas pasiruošė atsiliepti į kvietimą. Atsidavimas tikslui reikalauja peržiūrėti prioritetus. Jonas tikriausiai norėjo būti laisvas nuo bet kokių įsipareigojimų, tik pasiruošti sklebti ateisiantį Mesiją. Jis norėjo, kad žmonės žinotų, jog prisiartino metas Mesijui pasirodyti.

Ateina metas peržiūrėti vertybes ir prioritetus. Suvokus, jog esame pašaukti naujam gyvenimui Kristuje, tenka svasrtyti, kokias aukas teks atlikti, kad pakeistume savo gyvenimą. Tikėtina, nebūsime kviečiami į kraštutinumus, kaip Jonas Krikštytojas, bet tenka pripažinti: jei ketiname būti ištikimi, gyvenimas turės pasikeisti.

Jonas Krikštytojas kviečia atgailauti – Lk 3, 1-6.

Jono Krikštytojo pasiuntiniai – Mt 11, 2-11.

Papuošalas – kriauklė.

Ketvirta advento savaitė. Pirmadienis

Marija – Apreiškimas

Svarstydami apie didingus Šventojo Rašto veikėjų žygdarbius, retai pagalvojame apie Jėzaus Motiną Mariją. Bet pamąstykime apie riziką, kurią ji prisiėmė pasakydama angelui “Taip”: jaunutė, maždaug šešiolikos metų mergina, gyvenanti mažame miestelyje, kur žinomos visos paslaptys, visos klaidos pastebimos ir kritikuojamos. Gyvenanti okupuotame krašte. Jokio tikrumo dėl ateities. Be to, kalbančio Dievo pasiuntinio patirtis turėtų būti baisi savaime. Todėl Mariją pritiktų laikyti didžiausia didvyre. Jos apsisprendimas suteikė mums galimybę atrasti ir patirti, ką reiškia gyventi su Jėzumi.

Apreiškimas – Lk 1, 26-38.

Papuošalas – balta lelija.

Ketvirta advento savaitė. Antradienis

Marija aplanko Elzbietą

Kai angelas pasitraukė, Marija negaišuodama išvyko aplankyti savo giminaitės Elzbietos. Iš angelo Gabrieliaus ji sužinojo, kad Elzbieta netrukus pagimdys sūnų, būsimąjį Joną Krikštytoją. Marijai apsilankius, Elzbieta pasijuto pripildyta Šventosios Dvasios. Ji sušunka palaiminimą, kurį kartojame kaskart mesdamiesi “Sveika, Marija”: “Tu labiausiai palaiminta tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius” (Lk 1, 42). Paskui Elzbieta klausia: “Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!” (Lk 1, 43). Panašiai sušuko Karalius Dovydas, kai Sandoros Skrynia buvo pargabenta į Jeruzalę: “Kaip galiu leisti Viešpaties Skryniai ateiti pas mane?” (2 Sam 6, 9). Kaip Sandoros Skrynia simbolizavo Viešpaties, Izraelio Dievo buvimą, taip Marija savo apsilankymu pašventino Elzbietos namus, atnešdama Kristų.

Aplankymas – Lk 1, 39-45.

Papuošalas – motina ir vaikas.

Ketvirta advento savaitė. Trečiadienis

Zacharijas: “Jo vardas – Jonas”

Kai angelas apreiškia senyvo amžiaus Zacharijui, jog jis turėsiąs sūnų, vyras paprašo įrodymų, todėl yra nutildomas. Zacharijo žmona Elzbieta ima lauktis jų pirmojo vaikelio. Moteris dėkinga Dievui: “Tai Viešpats man davė; jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse” (Lk 1, 25) . Gimus sūnui, Elzbieta pareiškia, kad jo vardas bus Jonas (“Viešpats yra maloningas”). Elzbietos giminaičiai nesutinka, nes tokio vardo šeimoje nėra buvę. Zacharijas paprašo lentelės ir užrašo: “Jo vardas – Jonas” (Lk 1, 63). Tada Zacharijas tuojau pat prabyla dėkodamas ir šlovindamas Dievą. Kaimynus ir gimines pripildė pagarbi baimė dėl Dievo didingų darbų. Zacharijas meldėsi giesme, kurią dabar žinome lotynišku pavadinimu Benedictus. Kiekvieną rytą Bažnyčia šlovina Viešpatį, Izraelio Dievą, kuris aplankė ir išvadavo savo žmones. Ši malda (Lk 1, 68-79) labai tinka paruošti širdis Jėzaus atėjimo šventei.

Jono gimimas – Lk 1, 57-66.

Zacharijo giesmė – Lk 1, 68-79.

Papuošalas – lentelė ir pieštukas.

Ketvirta advento savaitė. Ketvirtadienis

Juozapai, nebijok

Koks nuostabus tėvas Jėzui buvo Juozapas. Pirmą kartą išgirstame apie Juozapą Evangeljos pagal Matą 1 skyriuje, kur jis svarsto, kaip pasielgti su besilaukiančia Marija (Mt 1, 18-25). Juozapas, sąžiningas ir rūpestingas vyras, nenorėjo Marijai daryti nešlovės ir nusprendė tylomis su ja išsisskirti. Tik įsivaizduokit jo nuostabą ir džiaugsmą iš angelo išgirdus gerąją naujieną apie tikrąją Jėzaus tapatybę. Juozapas rūpestingai globojo motiną su kūdikiu pavojuose, bėgant į Egiptą. Evangelistas Lukas pasakoja apie jo susirūpinimą dėl Jėzaus, kol galiausii atranda Jį šventykloje (Lk 2, 41-52). Galiausiai Juozapas tiesiogiai atsakingas už Jėzaus religinį mokymą. Taip pat jis išmokė Jėzų dailidės amato. Ištikimai besiklausantis, atviraširdis Juozapas yra pavyzdys visiems, kaip suprasti ir mylėti Jėzų, kurio gimimą švęsti ruošiamės.

Juozapui pasirodo angelas – Mt 1, 18-25.

Jėzaus suradimas šventykloje – Lk 2, 41-52.

Papuošalas – dailidės liniuotė arba plaktukas.

Ketvirta advento savaitė. Penktadienis

Jėzus. Kuklus gimimas

Evangelistas Lukas sieja Jėzaus gimimą su pasaulio įvykiais. Romos imperatorius Cezaris Augustas buvo aukštinamas kaip gelbėtojas ir taikos, kurią pasiekdavo įveikdamas savo priešus, nešėjas. Šventasis Lukas gretina imperatorių Augustą ir Gelbėtoją Jėzų. Jei pasaulis ieško politinės taikos ir ramybės centro, Lukas mums siūlo žvelgti į imperijos pakraštį. Jėzus gimsta skurdžioje aplinkoje. Vystyklai – Jo žmogystės simbolis. Ėdžios, iš kurių minta gyvuliai, tampa ženklu, jog jose paguldytas Kūdikėlis pats taps maistu pasauliui. Evangelijoje pagal Luką ypač skiriamas dėmesys vargšams, atstumtiesiems, visuomenės paribiuose esantiems. Šis rūpestis akivaizdžiausias tada, kai piemenims pirmiesiems parodomas Gelbėtojas (Lk 2, 8-14). Piemenys gyvena pariby ir nėra itin gerbiami visuomenėje, tačiau jie pirmieji išgirsta apie Mesiją. Taip pat jie yra pirmieji, kurie su tikėjimu žengia Jo pasveikinti. Kai per Kalėdas švenčiame Jėzaus gimimą, mes žengiame piemenų pėdomis. Kaip ir Marijai, mums daug reikia apsvartyti savo širdyse.

Jėzaus gimimas – Lk 2, 1-20.

Papuošalas – ėdžios.

Ketvirta advento savaitė. Šeštadienis

Kristus. Pradžioje buvo Žodis

Švenčiant Eucharistiją per Kalėdas, Evangelijos skaitinys priklauso nuo Mišių laiko. Kalėdų išvakarių (Piemenėlių) Mišiose gruodžio 24 d. skaitoma iš Evangelijos pagal Matą (Mt 1, 1-25), pradedant Jėzaus genealogija iš Senojo Testamento ir baigiant apreiškimu Juozapui. Rytmečio Mišiose skaitoma iš Evangelijos pagal Luką (Lk 2, 1-20), o Kalėdų dieną – iš Evangelijos pagal Joną (Jn 1, 1-34). Pirmųjų skaitinių pasakojimai taip pat veda mus į Jėzaus gimimo slėpinį, o Evangelijos pagal Joną ištrauka kviečia apmąstyti girdėto pasakojimo prasmę.

“Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas” (Jn 1, 1). Kai mąstome apie Jėzų Kristų, mąstome apie Dievą, per kurį visa atsirado, “ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa” (Jn 1, 3-4). Jėzuje Dievas tapo vienu iš mūsų, įkūrė savo buveinę, pasistatė savo palapinę mūsų tarpe. Kai užmezgame santykį su Jėzumi, įžengiame į Dievo širdį. Kai tarpusavyje dalijamės meile, kurią Jėzus mums išliejo, mes dalijamės Dievo širdimi. Kalėdų stebukle atpažinę šią dovaną, ją atnešame ir dovanojame vienas kitam.

Jėzaus gimimo genealogija – Mt 1, 1-25.

Jėzaus gimimas ir piemenų pasveikinimas – Lk 2, 1-20.

Pradžioje buvo žodis – Jn 1, 1-18.

Papuošalas – Kristaus monograma.

Advento kelias. Trečia savaitė

Sat, 11 Dec 2021 23:16:00 +0000

Trečia advento savaitė. Sekmadienis

Dovydas, tautos piemuo

Dovydas buvo didis poetas, giliai dvasingas, nors ydų nestokojo. Tai jam priskiriama nuoširdi dėkojimo už nuolatinę Dievo globą giesmė (2 Sam 22). Šioje giesmėje Dovydas šlovina Dievą kaip uolą, tvirtovę, gelbėtoją, pastogę, skydą, pilį ir priebėgą. Dievas veikia Dovydo gyvenime, jam padeda kaip galingos gamtos jėgos: kaip jūros šaltiniai ir viesulai, kaip judanti, drebanti ir svirduliuojanti žemė. Dovydo priešai sprunka ir yra sunaikinami, sutrinami kaip žemės dulkės, parbloškiami ir sutrypiami. Dievo atsidavimas neišseks, nors Dovydas neištikimas daugeliu būdų. Nes pažadėtoji Dievo meilė amžina.

Jaunasis Dovydas - 1 Sam 16-17.

Dovydas ir Jonatanas - 1 Sam 18.

Saulius ir Dovydas - 1 Sam 24. 28.

Dovydas karalius - 2 Sam 5-6.

Dovydas, Betšeba ir Natanas 2 Sam 11-12.

Dovydo vėlyvieji metai - 2 Sam 19-24.

Papuošalas - lenkta piemens lazda arba arfa.

Trečia advento savaitė. Pirmadienis

Elijas kovoja su netikrais dievais

Dievas kviečia Eliją pasipriešinti, susigrumti su Ahabu ir pagonių dievais. Elijas keliauja į priešų teritoriją: Jezabelė žudo Izraelio pranašus. Elijas nepaiso pavojaus. Jis susitinka su karaliumi. Ahabas priekaištauja Elijui, jog šis "vargina Izraelį". Atsakydamas į tai Elijas pakviečia Baalo ir Ašeros pranašus susigrumti su Izraelio Dievu.

Dievas pamaitina Eliją - 1 Kar 17.

Elijas grumiasi su Baalu - 1 Kar 18.

Papuošalas - akmeninis aukuras.

Trečia advento savaitė. Antradienis

Karalius Hezekijas

Ahazas nebuvo ištikimas: nedarė, kas buvo dora Viešpaties, savo Dievo, akyse, net savo sūnų pervedė per ugnį pagal pasibjaurėtiną kanaaniečių paprotį (plg. 2 Kar 16, 1-4). Ahazui mirus, karaliumi tapo jo sūnus Hezekijas. Darydamas, kas dora Viešpaties akyse, jis mėgino atitaisyti savo tėvo neištikimybę

Hezekijo karaliavimas - 2 Kar 18-19.

Papuošalas - tuščia palapinė.

Trečia advento savaitė. Trečiadienis

Izaijas ir pašaukimas šventumui

"Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. Ja palietė mano burną. "Štai, - tarė jis, - žarija palietė tavo lūpas, tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta". Tada išgirdau Viešpaties balsą: "Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?" O aš atsiliepiau: "Štai aš, siųsk mane!" (Iz 6-8).

Izaijo regėjimas - Iz 6.

Izaijo žinia - Iz 1-2.

Ateisiantis gelbėtojas - Iz 9. 11.

Papuošalas - žnyplės su žėruojančia žarija.

Trečia advento savaitė. Ketvirtadienis

Pranašas Jeremijas

Jeremijas moko, kad negali ištikimai melstis tas, kuris skriaudžia ateivius, našlaičius ir našles, lieja nekaltą kraują (dalyvauja žmonių aukojime) ir neteisingai elgiasi su kitu . "Štai! Pasikliaujate nepagrįsta viltimi - beverčiu melu! Iš to tik žalos turėsite! Kaipgi? Jūs vagiate ir žudote, svetimaujate ir kreivai prisiekiate, aukojate Baalui atnašas ir sekate paskui kitus dievus, kurių net nepažįstate, paskui, atėję pas mane į šiuos Namus, kurie vadinasi mano vardu, sakote: 'Esame apsaugoti! Galime vėl daryti visus šiuos nedorus darbus!' Argi tie Namai, kurie vadinasi mano vardu, nevirto jūsų akyse plėšikų lindyne? Žiūrėkite, juk ir aš matau, kas darosi! - tai VIEŠPATIES žodis" (Jer 7, 8-11).

Jeremijo pamokslas šventykloje - Jer 7.

Sielvartas dėl Jeruzalės - Rd 1.

Jeremijo vilties žinia - Jer 29. 31.

Papuošalas - ašaros.

Trečia advento savaitė. Penktadienis

Habakukas: kantrus laukimas

Habakukas pripažįsta, kad nesupranta Dievo valios, bet yra pasiruošęs išgirsti, koks yra Visagalio planas. Dievas patikina: kad ir kaip viskas atrodytų iš paviršiaus, kad ir kas vyktų, galutinis Jo planas judėjams, kurie gyvena ištikimai, nebus atidėtas. "Paskirtu laiku išsipildys regėjimas, dabar jis skuba prie galo ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gaišuoja, lauk; tikrai jis išsipildys, nesuvėluos" (Hab 2, 3).

Jeruzalės sunaikinimas ir Judo žlugimas - 2 Kar 24-25.

Papuošalas - akmeninis sargybos bokštas.

Trečia advento savaitė. Šeštadienis

Nehemijas: atnaujinimas

Įtikinęs karalių leisti jam grįžti į Judą, Nehemijas buvo paskirtas valdytoju ir gavo leidimą atstatyti Jeruzalės sienas. Atvykęs į Jeruzalę, Nehemijas subūrė žmones ir miesto sienas atsatė per penkiasdešimt dvi dienas. Tačiau jis matė, kad žmonės yra dvasiškai silpni ir taip pat turi būti "atstatyti". Ezra perskaitė žmonėms Įstatymą ir padėjo suprasti jo reikalavimus.

Ezra and Nehemijas - Neh 8-9.

Papuošalas - miesto siena.

Advento kelias. Antra savaitė

Sat, 04 Dec 2021 23:10:00 +0000

Antra advento savaitė. Sekmadienis

Dievas pašaukia Mozę

Dievas tarė Mozei: "Aš esu, kuris esu" (Jahvė). Vardas Jahvė nepabrėžia amžinosios Dievo būties, bet rodo į Dievo įėjimą ir Artumą istorijos įvykiuose. Taigi galėtume sakyti, kad vardas Jahvė apreiškia Dievą, kurio vardas yra: Aš Esu {įvykiuose dėl jūsų}. Dievas tarsi sako Mozei, kad Jis ateis savo laiku ir nebus Mozės kontroliuojamas. Dievas bus tas, kuris bus. Jis atėjo išgelbėti žmonių, nes pats taip panorėjo. Jis sako: "Aš padarysiu, kad praeis prieš tave visas mano gerumas ir ištarsiu prieš tave vardą 'Viešpats'; aš esu maloningas tiems, kuriems esu maloningas, ir pasigailiu tų, kurių pasigailiu" (Iš 33, 19).

Mozės gimimas - Iš 2-2.

Mozė susitinka Dievą degančiame krūme - Iš 3.

Faraono dvikova su Dievu - Iš 5-6.

Papuošalas - degantis krūmas.

Antra advento savaitė. Pirmadienis

Perėjimas ir Išėjimas iš Egipto

Mozė sukvietė žmones. Jis nurodė paaukoti avinėlį ir avinėlio krauju pažymėti durų staktas. Tai bus ženklas Dievui "apeiti" izraeliečių namų duris. Tą naktį, ruošdamiesi kelionei, izraeliečiai valgė keptą avinėlį ir neraugintos duonos. Egiptiečių namus pripildė gedulas, "nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų buvę numirėlio" (Iš 12, 30) . Galiausiai įtikintas, jog neįveiks Dievo, faraonas leido izraeliečiams išeiti.

Perėjimas - Iš 11-13.

Kelionė jūros link - Iš 14, 1-15, 21.

Išbandymai dykymoje - Iš 15, 22- 17, 16.

Papuošalas - avinėlis.

Antra advento savaitė. Antradienis

Mozė ir Aaronas. Dievo įsakymai

Mozė su Aaronu užkopė ant Sinajaus kalno. Pirmiausia Dievas priminė, ką yra padaręs: "Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų" (Iš 20, 2). Paskui Jis pasako, kaip izraelitai turi elgtis, kad gyventų santykyje su Dievu ir vieni su kitais. Šiuos nurodymus vadiname Dešimčia Dievo įsakymų.

Izraeliečiai susitinka Dievą prie Sinajaus kalno - Iš 19.

Dešimt Dievo įsakymų - Iš 20.

Papuošalas - Toros lentelės.

Antra advento savaitė. Trečiadienis

Jozuė

Jozuės vedami izraeliečiai užkariavo Kanaano žemę. Dėl Jozuės klusnumo ir ištikimybės Dievui jie skynė pergalę po pergalės. Kanaaniečiai buvo nugalėti, jų miestai sugriauti. Dievui paaukotas karo grobis. Kaip ir Mozei, Jozuei sekėsi iki pat mirties, o mirė jis sulaukęs 110 metų, kaip ir Juozapas.

Rahaba ir Jericho žlugimas - Joz 2-6.

Jozuė atnaujina sandorą - Joz 23-24.

Papuošalas - avino rago trimitas.

Antra advento savaitė. Ketvirtadienis

Gideonas

Gideonas dirbo savo tėvo ūkyje - "bloškė kviečius vyno spaudykloje, slėpdamasis nuo midjaniečių" (Ts 6-11). Jis negalėjo patikėti išgirdęs Dievo kvietimą - turėsiąs vesti izraeliečius kovoje su priešais. Gideonas pareiškė, kad Dievas apleidęs savo tautą ir neatrodo, jog laikysis, ko pažadėjęs. Dievas neatsitraukė; Jis skyrė Gideonui užduotį ir pažadėjo būti kartu. Gideonui sunku pasitikėti - juk jo giminė viena iš mažiausių. Tačiau Viešpats tai ir nori pabrėžti - pergalė ateina iš Dievo. Izraeliečiai tikrai nebūtų laimėję, jei būtų kliovęsi tik savimi.

Mažoji Gideono armija - Ts 6-8.

Papuošalas - molinis vandens ąsotis.

Antra advento savaitė. Penktadienis

Rutos ištikimybė

Likusi be vyro ir sūnų, Naomė nebegali pasilikti Moabo lygumose. Susiruošusi keliauti į gimtąjį Betliejų, savo marčioms ji pasiūlo grįžti į tėvų prieglobstį. Viena jų, Orpa, grįžta į savo šeimą, kitoji, Ruta, lieka su Naome prašydama jos neatstumti.

Betliejuje Ruta eina į laukus rinkti varpų (nuėmus miežių derlių, vargšams būdavo leidžiama eiti į laukus ir rinkti likusias varpas). Darbuodamasi laukuose Ruta randa malonę žemės savininko Boazo akyse. Išklausęs moters istoriją, jis liepia darbininkams pasirūpinti, kad Ruta susirinktų pakankamai grūdų.

Naomė ir Ruta - Rutos knyga.

Papuošalas - javų varpos.

Antra advento savaitė. Šeštadienis

Samuelis ir karalystės pradžia

Saulius - aukštas ir šaunus vyras, kilęs iš pačios menkiausios, Benjamino giminės. Kartą pasiklydo jo tėvo, pasiturinčio žmogaus, asilės. Saulius išeina jų ieškoti, bet rasti negali. Išgirdęs, jog netolimame mieste gyvena Dievo žmogus, pranašas, Saulius nusprendžia eiti pas jį patarimo, kur ieškoti dingusių gyvulių. Samuelis miesto šventykloje vadovauja aukojimui. Pamatęs Saulių suvokia, jog čia tas pats žmogus, apie kurį regėjime kalbėjo Viešpats. Dievas pasakė Samueliui, kad Saulius yra tas, kuris padės išlaisvinti tautą iš filistinų jungo.

Dievas pašaukia Samuelį - 1 Sam 3.

Samuelis ir Saulius - 1 Sam 9-12.

Papuošalas - karūna.

Advento kelias. Pirma savaitė

Sat, 27 Nov 2021 23:04:00 +0000

Pirma advento savaitė. Sekmadienis

Jesės medis

"Jesės medis" buvo sukurtas padėti žmonėms susieti Kalėdų eglutės puošimo paprotį su įvykiais, vedančiais prie Kristaus gimimo. Eglutės buvo puošiamos anksčiau nei Europoje paplito krikščionybė. Kad ankstyvosios Bažnyčios perimtas paprotys dar aiškiau sietųsi su krikščionybe, žmonės sugalvojo Jesės medį - Kalėdų eglutę, kurios papuošalai (žaisliukai) susiję / simbolizuoja Jėzaus gimimo įvykius ir Senojo Testamento pranašystes apie Jį. Parapijos ir šeimos advento metu puošia Jesės medelius pačių pasigamintais papuošalais, kurių ornamentai tuos įvykius primena. "Šakelė" yra biblinis naujumo simbolis, kuris tampa būdu kalbėti apie laukiamą Mesiją (Jer 23, 5).

Pasakojimas apie Dovydo tėvą Jesę (Išają): Iz 11, 1-10.

Pasakojimas apie Dovydą: 1 Sam 16, 1-13.

Pirma advento savaitė. Pirmadienis

Adomas ir Ieva

Pradžios knygos trečiajame skyriuje pasakojama, kaip buvo sugriautas Adomo ir Ievos artumas su Dievu bei vieno su kitu. Pasirodė žaltys: jis atstovauja viskam, kas gali atskirti žmogų nuo Dievo. Moteris ir nebylus jos partneris, vyras, kalbasi su žalčiu. Jie svarsto galimybę nepaklusti Dievui, atmesti Jo moralinę tvarką, nebepasitikėti Jo meile.

Adomas ir Ieva - Pr 2, 4-24.

Adomo ir Ievos nuopuolis - Pr 3.

Papuošalas - medelis su vaisiumi arba obuolys.

Pirma advento savaitė. Antradienis

Nojus ir tvanas

Pasakojimas apie Nojų skirtas parodyti, kaip giliai į nedorumą buvo panirusi žmonija. Nuodėmė tapo tokia visuotinė, kad Dievas nusprendė užbaigti žmogaus pradėtą griovimo darbą (Pr 6, 13). Vis dėlto matydamas, kad Nojus yra teisus, Dievas nutarė, kad per jo šeimą žmonija išliks. Dievas liepė Nojui statyti arką, kurią panaudojo išgelbėti Nojaus šeimą ir žemės gyvūnus. Geliančia širdimi, žmonija nusivylęs Dievas dėl savo gailestingumo per Nojų išgelbsti žmoniją.

Nojus ir tvanas - Pr 6-9.

Papuošalas - vaivorykštė arba arka.

Pirma advento savaitė. Trečiadienis

Sandora su Abraomu

Abraomas stoja Dievo akivaizdon nerimaudamas dėl ateities. Pažadėta, kad jis susilauks daugybės palikuonių, tačiau jo žmona Sara, regis, negali turėti vaikų. Abraomas įsitikinęs, kad mirs bevaikis, o paveldėtoju taps jo tarnas Eliezaras. Dievas patikina Abraomą, kad su Sara jis susilauks sūnaus. Negana to, jo palikuonys bus gausūs kaip žvaigždės danguje.

Abraomo pašaukimas - Pr 12.

Dievo sandora su Abraomu - Pr 15.

Papuošalas - žvaigždėtas dangaus skliautas.

Pirma advento savaitė. Ketvirtadienis

Abraomo auka

Netikėtai Dievas atsiunčia angelą su žinia, kad Abraomas turi paaukoti savo sūnų Izaoką. Kad ir kokia sunki ši žinia, kad ir kaip beviltiškai priverčia Abraomą pasijusti, jis nedvejodamas paklūsta. Pasišaukęs tarnus, Izaoką, pasirūpinęs malkomis, jis leidžiasi į nurodytą vietą. Paskutinę atkarpą jiedu su Izaoku įveikia dviese. Berniukas pats neša malkų aukai ir pakeliui teiraujasi tėvo, koks gyvūnas bus aukojamas. Abraomas atsiliepia: "Dievas parūpins".

Abraomas ir Izaokas - Pr 22.

Papuošalas - avinas.

Pirma advento savaitė. Penktadienis

Jokūbas

Jokūbas leidosi į kelionę. Tam tikroje vietoje apsistojęs pernakvoti, po galva vietoj pagalvės pasidėjo akmenį. Sapne jis patyrė Dievo apreiškimą. Jokūbas susapnavo laiptus, savotišką rampą, kuri kilo iš žemės į dangų. Vaizdinį tikriausiai įkvėpė Babilono ziguratai - keturkampiai, į viršų siaurėjantys laiptiški bokštai, kurių viršuje neva gyvenanti dievybė. Jokūbo sapne laiptais kilo ir leidosi angelai, prižiūrintys žemę ir grįžtantys su pranešimais pas Dievą. Regėjime Jokūbas susitiko Dievą. Viešpats patvirtino su Abraomu ir Izaoku sudarytą sandorą, kad jų palikuonys, gausūs kaip žemės dulkės, plačiai pasklis. Taip pat Viešpats pažadėjo globoti Jokūbą, kad ir kur šis eis.

Jokūbas ir Esavas - Pr 25, 19-34; 27.

Jokūbo sapnas - Pr 28, 10-22.

Jokūbas grįžta į savo tėvų žemę - Pr 31-33.

Papuošalas - laiptai.

Pirma advento savaitė. Šeštadienis

Juozapas ir Dievo Apvaizda

Juozapą, kuris mokėjo teisingai išaiškinti sapnus, atvedė pas faraoną. Septynios riebios karvės ir sveikos javų varpos reiškė septynerius gausaus derliaus metus. Paskui stos septyneri bado metai. Išaiškinęs sapną, Juozapas patarė faraonui paskirti užvaizdus ir pasirūpinti, kad per septynerius gausos metus būtų sukaupta pakankamai grūdų, ir egiptiečiai pajėgtų ištverti ilgą badmetį. Faraonas pritarė. Kad įvykdytų, kas sumanyta, paskyrė Juozapą valdytoju, už kurį pats faronas tik sostu buvo viršesnis. Juozapas vedė egiptietę ir susilaukė dviejų sūnų. Pirmąjį pavadino Manasu, kad parodytų, jog ankstesnės kančios yra pamirštos. Antrasis buvo pavadintas Efraimu ("nes Dievas padarė mane vaisingą mano nelaimių šalyje").

Juozapas ir jo broliai - Pr 37.

Juozapas ir faraonas - Pr 39-41.

Juozapas susitaiko su broliais - Pr 42-45.

Papuošalas - puošnus apsiaustas.

Advento kelias. Pradžia

Sat, 27 Nov 2021 22:58:00 +0000

Advento kelionė - tai pasakojimas apie Dievą ir Jo ištikimybę per 4000 metų.

Izraelitai per Abraomo pašaukimą buvo Dievo pasirinkti, kad būtų šviesa tautoms. Patekę į Egipto vergiją, jie šaukėsi Dievo, ir Dievas jiems tarė: "Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo šauksmus prieš savo skriaudėjus. Iš tikrųjų aš gerai žinau ką jie kenčia, nužengiau išgelbėti iš egiptiečiu rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, kraštą, tekantį pienu ir medumi" (Iš 3, 7-8). Tokiu būdu Jis įžengė į istoriją, kad juos išgelbėtų ir nuvestų juos į vietą, kur jie galėtų garbinti Dievą ir tarnautų Jam taikoje ir džiaugsme. Dievas pažadėjo būti su jais ir būti jų Dievu, o jie bus Jo žmonės.

Bet persikėlę į vietą, kurią Dievas jiems davė, "jie užmiršo Dievą, jų Gelbėtoją, kuris didžių dalykų padarė Egipte" (Ps 106, 21). Gyvendami be rūpesčių jie pradėjo tikėti, kad jų paties galybė sukrovė jiems šiuos turtus (plg. Ist 8, 17). Jų karaliai ir religiniai vadai tarnavo savo interesams, ir žmonės pradėjo garbinti svetimus dievus ir stabus. Jie netgi aukojo aukas Baalui, dėkodami jam už gerovę.

Užmiršę Dievą jie taip pat užmiršo Dievo kvietimą vykdyti "teisingumą, gailestingai mylėti ir nuolankiai eiti su Dievu" (Mich 6, 8). Dievas siuntė pranašus, kad juos įspėtų. Amosas įspėjo: "Sek manim ir gyvensi" (Am 5, 4). Per Jeremiją Dievas pažadėjo, kad nusisukusius nuo blogų kelių Jis palaimins ir bus drauge su jais jų žemėje (plg. Jer 7, 5-7). Taip pat Jis pasakė: "Leiskis pamokoma, Jeruzale, kad neatsitraukčiau nuo tavęs pasibjaurėjęs ir nepaversčiau tavęs tyrais" (Jer 6, 8).

Buvo ir dorų žmonių, bet dauguma jų nesiklausė: garbino Baalą, apgaudinėjo vargšus, vogė ir darė kitus blogus darbus. Dievas leido jiems eiti savo keliu ir kentėti savo poelgių padarinius. Babilono kariuomenė sunaikino Šventyklą ir Jeruzalės miestą, žmones paėmė į nelaisvę. Dievo noras auginti ir išlaikyti žmonėse Jo duotą pažadą buvo nukirstas ir tapo rąstu.

Bet Dievas nepasidavė. Nors žmonės Jį išmainė į kitus dievus, neleido Jam būti jų Dievu, Dievu Abraomo, Izaoko ir Jokūbo, Jis vis tiek mylėjo savo tautą. Juk davė jiems pažadą, kad neleis pražūti.

Atėjo laikas, kai pranašai vėl paskelbė gerąją naujieną: "Štai Viešpats, jūsų Dievas" (Iz 40, 1-11). Tremtis pasibaigė. Dievas sugrąžino gyvybę savo tautai, kuri jau buvo mirusi. Giliam jų paklydime ir bejėgiškume Dievas įžengė į istoriją kaip Išvaduotojas. Jis suteikė izraelitams dar vieną progą būti Jo tauta, ne todėl, kad jie to nusipelnė, bet paprasčiausiai todėl, kad Dievas savo garbėje pasirinko jiems atleisti.

Tauta sugrįžo į Pažadėtąją žemę. Bet nuostabi karalystė, kurią taip svajojo atstatyti, liko tik sapnas. Jie tikėjosi sulaukti naujo karaliaus, tokio kaip Dovydas, kuris juos vestų į šlovingą ateitį, tikėjosi atsikratyti graikų, vėliau romėnų valdžios bei tapti didžia ir galinga tauta. Bet taip neatsitiko. Izraelitai nusivylė ir neteko drąsos.

Jie tikėjosi naujo valdovo, karaliaus, mesijo, kuris išgelbės nuo priespaudos. Jie troško taikos, išgelbėjimo iš nuodėmingo pasaulio tironijos. Pranašai vėl atnešė Dievo žodį ir naujumo pažadą. Net ir tada jie stengėsi suprasti ir tikėti, jie rėmėsi viltimi, kad tas pats Dievas, kuris išvedė juos iš Egipto vergijos ir iš Babilono nelaisvės, atsiųs mesiją.

Dievas buvo ištikimas savo pažadui, ir Betliejuje gimė naujas Karalius. Šios istorijos dalimi esame ir mes, taigi kartu su senuoju Simeonu galime sakyti: "Mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį Tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę" (Lk 2, 30-32).

Trokškime visiškos Karaliaus valdžios ir Taikos Karalystės, kurią Jis atneš. Ruošdamiesi švęsti Šakelės gimimą iš Jesės kelmo, viltingai laukime Antrojo Advento ir visiško pažado išsipildymo. Advento kelias ("Jesės medis") padeda mums perpasakoti šią istoriją ir išreikšti viltį.